Clauses
Žodžių tvarka švedų kalba yra panaši į anglų kalbą, tačiau švedų kalboje veiksmažodis visada eina antras:
Jag går hem nu. -Dabar einu namo.
Nu går jag hem. - Dabar aš einu namo.
Pagrindinės sąlygos
Pirmiau pateikti pagrindinių sąlygų pavyzdžiai. Žodžių tvarka pagrindiniame sakinyje yra subjektas veiksmažodis objektas prielinksnis. Tačiau bet kuri iš šių dalių gali būti dedama sakinio priekyje ir tokiu atveju subjektas turi būti po veiksmažodžio:
Jag köpte ett äpple i affären. - Aš parduotuvėje nusipirkau obuolį.
Ett äpple, köpte jag i affären. - Obuolį pirkau parduotuvėje.
I affären köpte jag ett äpple. - Parduotuvėje aš nusipirkau obuolį.
Jei sakinyje yra prieveiksmis, jis eina po veiksmažodžio, nors gali būti ir priekyje:
Jag köper alltid äpplen i affären. - Aš visada perku obuolius parduotuvėje.
Alltid köper jag äpplen i affären. -Aš visada perku obuolius parduotuvėje.
Čia vartojamas prieveiksmis alltid - visada. Sakiniai iš esmės turi tą pačią reikšmę, bet skirtingai akcentuojami.
Pavaldumo sąlygos
Šalutiniai sakiniai prasideda sąlyginiu jungtuku, pvz., att (tai), om (jei), när (kada). Iškart po to seka tema, po kurios – veiksmažodis. Jei sakinyje yra prieveiksmis, jis eina prieš veiksmažodį.
Jag vet att jag inte köpte ett äpple i affären. - Žinau, kad nepirkau obuolio parduotuvėje.
Hon kommer när lektionen är slut. - Ji ateis, kai baigsis paskaita.
| Pagrindinė sąlyga | Pavaldumo sąlyga | ||||||
| Jag | vet | att | jag | inte | köpte | ett äpple | i affären. |
| Hon | kommer | när | lektionen | - | är slut. | - | - |
| subject | verb | subordinating conjuction | subject | adverb | verb | object | preposition |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kai kurie kiti pavaldumo jungtukai:
eftersom - nes
då - kaip/nuo kada
för att - tam, kad
tils – iki
därför att – nes
fast/fastän - nors
medan - kol
så att - kad
trots att - nepaisant/nepaisant
Klausimai
Dažniausiai pasitaikantys klausimų žodžiai:
vem – kas
vad – ką
var – kur
vart – kur
varifrån – iš kur
nar – kada
Hur – kaip
varför – kodėl
vilken – kuris (en-žodžiai)
vilket - kuris (ett-žodžiai)
vilka – kuris (daugiskaita)
Klausimai prasideda klausiamuoju žodžiu arba klausiamąja fraze (pvz., hur länge - kiek laiko), po kurio eina veiksmažodis, o po jo - daiktavardis/ objektas:
Vad heter du? - Koks tavo vardas? (pažodžiui: Kaip tave vadina?)
Varifrån kommer du? - Iš kur esi kilęs?
Hur länge har du varit i Sverige? - Kiek laiko gyvenate Švedijoje?
"Taip/ne" klausimai visada prasideda veiksmažodžiu, o po jo eina subjektas:
Heter du Anna? - Ar tavo vardas Anna?
Kommer du från Sverige? - Ar esate iš Švedijos?
Har du varit i Sverige länge? - Ar seniai gyvenate Švedijoje?