Nouns

Peržiūra

Daiktavardžiai skirstomi į dvi gimines ("vyriškąją" ir "moteriškąją") ir linksniuojami pagal skaičių (vienaskaita arba daugiskaita). Būdvardžiai ir daiktavardžiai (artikeliai, demonstratyvai, savybiniai ir kiekybiniai daiktavardžiai) turi būti linksniuojami taip, kad sutaptų su daiktavardžio gimine ir skaičiumi.

Portugalų kalboje daiktavardžiai nėra linksniuojami nurodant jų gramatinę funkciją ar atvejį, vietoj to vartojami prieveiksmiai (paprasti ir fraziniai), pleonastiniai daiktai, kontekstas arba žodžių tvarka.

Lytis ir skaičius

Dauguma būdvardžių, parodomųjų daiktavardžių ir visi straipsniai turi būti linksniuojami pagal daiktavardžio, kurį nurodo, giminę ir skaičių:

   esta linda casa branca ("šis gražus baltas namas")
   este lindo carro branco ("šis gražus baltas automobilis")
   estas lindas aves brancas ("šie gražūs balti paukščiai")
   estes lindos gatos brancos ("šios gražios baltos katės")

Daugiskaitos formavimas

Portugalų kalbos daiktavardžiai sudaro daugiskaitą pridedant -s, jei vienaskaita baigiasi balse, ir -es, jei vienaskaita baigiasi n, r arba z. Jei vienaskaita baigiasi s, tada, jei kirčiuojamas paskutinis skiemuo, daugiskaita prideda -es, o kitu atveju daugiskaita yra tokia pati kaip vienaskaita. Žodžiai, kurie baigiasi m, pakeičia tą m į ns, o žodžiai, kurie baigiasi l, pakeičia l į -is (pvz., gyvūnas > animais). Žodžiai, kurie baigiasi ão, skiriasi tuo, kaip jie sudaro daugiskaitą: vieni ão pakeičia ães, kiti - ões, o kiti tiesiog prideda -s, kaip ir kiti daiktavardžiai, besibaigiantys balse.

Lyties nustatymas

Negyvų esybių gramatinė lytis dažnai skiriasi nuo vartojamos giminingose ​​kalbose: taigi, pavyzdžiui, portugalų kalbos árvore ("medis") ir flor ("gėlė") yra moteriškos giminės., o ispanų árbol ir italų fiore yra vyriškos giminės; Portugalų mar ("jūra") ir mapa ("žemėlapis") yra vyriškos giminės, o prancūzų mer ir mappe yra moteriški.

Daugeliu atvejų daiktavardžio lytį ir skaičių galima nustatyti iš jo galūnės: pagrindinis modelis yra "-o" / "-os" vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos, "-a" / "-as" moteriškai. Taigi, casa ("namas"), mala ("lagaminas"), pedra ("akmuo") ir inteligência ("intelektas") yra moteriškos giminės, o carro ("automobilis"), saco ("krepšys"), tijolo (" plyta"), ir aborrecimento ("erzinimas") yra vyriškos giminės. Tačiau visos taisyklės yra gana sudėtingos: pavyzdžiui, daiktavardžiai, kurie baigiasi -ção, paprastai yra moteriškos giminės, išskyrus tokius papildiklius kaip bração ("didelė ranka"). Ir yra daug nereguliarių išimčių. Žodžiams, kurie baigiasi kitomis raidėmis, galioja kelios taisyklės: flor („gėlė“), gente („liaudiškas“), nau („laivas“), maré ("potvynis") yra moteriškos, o amor ("meilė"), pente ("šukos"), pau ("lazdelė"), café ("kava") yra vyriškos giminės.

Kita vertus, kai kurių daiktavardžių, taip pat pirmojo ir antrojo asmens įvardžių lytis semantiškai nustatoma pagal referento lytį arba lytį: aquela estudante é nova, mas aquele estudante é velho i> ("ši (moteris) studentė yra nauja, bet tas (vyras) studentas yra senas"); arba eu sou brasileiro („Aš esu brazilas“, sako vyras) ir eu sou brasileira (tas pats, pasak moters).

Be to, daugelis gyvų vyriškos giminės daiktavardžių turi specifines moteriškosios giminės vedinių formas, nurodančių moterišką lytį arba socialinę lytį: lobo („vilkas“ arba „vilko patinas“, vyriškos giminės lytis) → loba ("vilkė", moteriška), conde ("count", m.) → condessa ("grafienė", f.), doutor ("gydytojas" arba "vyras gydytojas", m.) → doutora ("moteris gydytoja", f.), ator ("aktorius", m.) → atriz („aktorė“, f.) ir kt.